Kodėl tenisas?

Daugiau nebeširskite, jeigu neprakaituojate teniso korte tik todėl, kad koks nors pasipūtęs bėgikas ar dviratininkas pasakė, jog sportas, kurį pasirinkote, nėra „tikras“ sportas.

Pratimų trukmės ir intensyvumo rekomendacijos pasikeitė nuo 1990-tųjų ir, kol važiavimo dviračiu, plaukimo ir bėgiojimo privalumai nenuginčijami, dabartiniai tyrimai parodo, kad teniso dėka sportininkai įgauna reikšmingą sveikatos pranašumą.

Skaitykite toliau, kaip mes sugriausime kelis labiausiai paplitusius mitus apie tenisą. Ir prisiminkite, kad žaisdami tenisą galite tapti sveikesni ir geresnės savijautos, nesvarbu, ar būsite visą gyvenimą sportuojantis tenisininkas, ar ką tik pradėjote šį sportą.

Mitas: tenisas nereikalauja iš Jūsų tiek daug, kaip kitos sporto rūšys.

Prakaituojate, širdis daužosi, trūksta oro? Abejojate, kad tai sunkus darbas? Deguonies sunaudojimas yra geras matas sporto efektyvumui išmatuoti. Vystant širdies ir kraujagyslių pajėgumą ir aerobinę ištvermę, žmogus pratimų metu sunaudoja vis daugiau deguonies, todėl vis daugiau energijos gali pagaminti ir vis sunkiau gali dirbti.

Vienetų žaidimuose deguonies suvartojama daugiausiai VO2 (didžiausias deguonies kiekis, kurį asmuo panaudoja intensyvių pratimų metu) tarp 50-80%.

Šis deguonies suvartojimo kiekis reiškia, kad tenisas yra priskiriamas prie energingų aukšto intensyvumo pratimų, kurie turi keletą privalumų: sumažėja aukšto spaudimo grėsmė, sumažėja kai kurių vėžio rūšių atsiradimo rizika, sumažėja insulto ir diabeto rizika, mažėja svoris, didėja raumenų masė.

Kitas pastangų matas - pulso dažnis. Tyrimai nustatė pulso dažnį vienetų žaidimuose tarp 141±16 ir 182±12 dūžių per minutę arba 70-90% didžiausio pulso dažnio. Tai yra toks lygis, kuriame aerobinis pajėgumas ir atletiškumas didėja. Ir tai reiškia, kad tenisas išsunkia iš Jūsų tiek pat jėgų, kiek ir ėjimas mylią (greičiau nei per 14 min), bėgiojimas ar važiavimas dviračiu.

Mitas: tenisas nesuteiks Jums geros fizinės formos.

90-aisiais vyravo tikėjimas, kad tik nuolatiniai intensyvūs pratimai, trunkantys bent 20 min ir atliekami tris kartus per savaitę yra vienintelis būdas būti geros formos. Šis mitas yra itin pasenęs! Dabar ekspertai teigia, kad kasdien 30 min trunkantys vidutinio intensyvumo pratimai taip pat gerai veiksmingi.

Tenisas turi privalumą prieš bėgiojimą, važiavimą dviračiu ar plaukimą - tenisą pradėti žaisti gali bet kokio amžiaus žmonės.

Tyrimai parodė, kad teniso žaidėjai yra geresnės fizinės būklės, palyginus su tais, kurie teniso nežaidžia. Jie turi žemesnį kraujo spaudimą, daugiau jėgų ir greitesnę medžiagų apykaitą. Teniso žaidėjai taip pat pasižymi stipresne širdimi ir žemesniu pulsu ramybės metu.

Mitas: negalite numesti svorio žaisdami tenisą.

Žaisdami vienetus vieną valandą vyrai sudegina maždaug 600 kalorijų, o moterys – 420, tai prilygsta svorių kilnojimui ar sportui su treniruokliais.

Tyrimai, Amerikoje, parodė, jog 18-34 metų amžiaus asmenys, kurie žaidė tenisą, bėgiojo ar užsiėmė greitu ėjimu, rečiau būna nutukę, nei komandinio sporto žaidėjai.

Mėgėjų teniso žaidėjai tarp 23-69 metų amžiaus, sportavę du kartus per savaitę, turėjo beveik 4% mažiau kūno riebalų, nei nežaidžiantys teniso. 40-60 (ir daugiau) metų amžiaus elitiniai teniso veteranai vyrai vidutiniškai yra 3% liesesni, nei aktyvūs, teniso nežaidžiantys asmenys.

Vis dar nesate tikri?

Mokslas neįtikino? Ką gi, yra gausybė kitų gerų priežasčių tęsti teniso treniruotes ar jas pradėti:

• tai yra geras būdas susirasti naujų draugų ar sportuoti su draugais, kadangi bet kokio amžiaus, lyties ir galimybių žmonės gali sėkmingai žaisti kartu
• tai yra saugus, nekontaktinis sportas su minimalia susižeidimų rizika
• tenisas mažina stresą bei ugdo taktikos ir strategijos kūrybinius gebėjimus, skatinantį smegenų veiklą žaidimo metu
• įrodyta, kad tenisas didina kaulų tankį, ypač klubų ir juosmens stuburo zonose

Tenisas - tai žaidimas visam gyvenimui, pradėti žaisti galite, būdami bet kurio amžiaus!

Visi faktai ir statistika paimti iš Health Benefits of Tennis (2007); (Babette M Pluim, J Bart Staal, Bonita L Marks, Stuart Miller, Dave Miley); British Journal of Sports Medicine.